2013 m. liepos 26 d., penktadienis

Burokėlių salotos su Fetos sūriu

Vasara bėga septynmyliais žingsniais - vos spėjom apsidairyti, o jau antras vasaros mėnuo eina į pabaigą. Sinoptikai eilinė kartą neatspėja, koks bus oras, tad žiūrim į apsiniaukusį dangų ir vis tikimės, kad dar bent šiek tiek galėsime pasidžiaugti saule ir šiluma šią vasarą. Geriausia tik tai, kad turgaus ir parduotuvių lentynos lūžta nuo šviežių vaisių ir daržovių, todėl kiekvieną vakarą gaminu vis kitokias salotas. Tiesa, ne visas jas spėju nufotografuoti, nes labai greitai jos būna sudorojamos. Pavyzdžiui, vieną vakarą gaminau salotas su menkių kepenėlėmis - buvo taip skanu, kad net pamiršau paimti fotoaparatą į rankas. Galiu tik papasakoti - sudėtis buvo gana paprasta: salotos "Iceberg", vyšniniai pomidorai, agurkai, marinuoti svogūnėliai ir paprikos, menkių kepenėlės, krapai, laiškiniai svogūnai, o užpilui naudojau aliejų, sojų padažą ir citrinos sultis. Laaaaaaaaaabai skanu!

Dar tęsiu pasakojimus apie vaiko gimtadienio receptus. Prieš kurį laiką jau buvau rašiusi apie pomidorų, burokėlių ir Fetos sūrio derinį. Bet šį kartą salotos šiek tiek paprastesnės.



Sudėtis:
3 maži virti burokėliai
3-4 pomidorai
Džiovintos petražolės
Fetos sūris
Sojos padažas
Alyvuogių aliejus
Citrinos sultys
Druska, pipirai

Paruošimas:
Burokėlius supjaustyti labai plonais griežinėliais, užpilti sojų padažu, citrinos sultimis ir aliejumi, pabarstyti druska, pipirais ir palikti bent pusei valandos pastovėti. Pasimarinavusius burokėlius ištraukti iš marinado, dėti į lėkštę paeiliui su labai plonais supjaustytais pomidorais. Lėkštę pridėjus daržovių, pabarstyti druska ir pipirais pagal skonį, uždėti kubeliais pjaustyto Fetos sūrio ir pabarstyti petražolėmis.
Skanaus!
 Tinka tiek valgyti kaip užkandė, tiek prie karštųjų patiekalų.

2013 m. liepos 22 d., pirmadienis

Pomidorų ir mocarelos vėrinukai

Vasaros savaitgaliai prabėga itin greitai. Jau po truputį pradedu ruošti atsargas žiemai, tad namie darbų netrūksta. Šeštadienį iš turgaus parsinešiau vyšnių ir turėjau smagaus laiko išrankiodama iš jų kauliukus bei virdama uogienę. Už gero mėnesio turbūt vėl gaminsiu savo mėgstamą lečo ir noriu išbandyti sesers receptą - į stiklainius žiemai pridėti raugintų agurkų sriubos ruošinio. Kartais vakarais taip pritrūksta laiko, kad sriubos iš stiklainio, užpiltos vandeniu ir paruoštos per kelias minutes, yra tikras išsigelbėjimas.  Bet tai ateinančių savaitgalių darbai.

O šiandien pradėsiu receptų iš vaiko gimtadienio pasakojimus. Šį kartą pats paprasčiausias užkandis su mocarelos sūriu ir pomidorais.

Kai sugalvojau gaminti šiuos vėrinukus, buvau įsitikinusi, kad jie gausis kaip maži šviesoforai (vaiko gimtadienis juk buvo mašinėlių tema). Tik jau pačios šventės metu supratau, kad šviesoforo eiliškumas juk ne toks. :) Tačiau nuo to skonis nenukentėjo.


Sudėtis:
Geltonieji ir raudonieji vyšniniai pomidorai
Mocarelos sūris
Džiovinti bazilikai

Paruošimas:
Pomidorus supjaustyti per pusę, mocarelos sūrį supjaustyti ne itin dideliais kubeliais ir apvolioti juos džiovintuose bazilikuose. Tada ant pagaliuko verti puselę geltono pomidoro, gabalėlį sūrio ir kitos spalvos pusę pomidoro. Viskas - užkandis paruoštas!
Skanaus!

2013 m. liepos 20 d., šeštadienis

Vaiko gimtadienis mašinėlių tema

Prieš trejetą savaičių atšventėme antrą savo mažylio gimtadienį. Et, kaip greitai tas laikas bėga - rodos, ką tik parsivežėme tokį mažuliuką iš gimdymo namų, o jau, žiūrėk, tas leliukas bėgioja po namus.

Kadangi praėjusiais metais šventėme gimtadienį jūrine tema ir visų svečių prašėme apsirengti dryžuotai, tai šiemet buvo kilusi mintis turėti languotą gimtadienį. Tai progai net pagaminau kvietimą.


Bet tokio kvietimo neišsiunčiau, nes niekaip nesugalvojau, ką ta languota tema dar padaryti, kad šventė atrodytų gerai ir būtų įdomi. Nesugalvojau jokio languoto pasakų ar filmukų personažo, nesidėliojo galvoj languotas meniu... Tik dabar pagalvoju, kad tai galėjo būti, pavyzdžiui, mažo džentelmeno gimtadienis, kuriame pats sukaktuvininkas pasipuoštų kelnėmis su petnešomis, pasirištų varlytę, o svečiams išdalintume popierinius ūsus ant pagaliuko fotografijoms.

Foto iš čia: Etsy.com

Šią temą pasilikau ateičiai, nes po to kilo kita mintis - juk kas labiausiai patinka berniukas: mašinėlės, todėl pasirinkau mašinyčių temą. Padariau ir naują kvietimą (tiksliau buvau padariusi net trijų rūšių kvietimus, bet po to su vyru rinkomės gražiausią).


Internete daugybė idėjų, kaip gali atrodyti mašinėlių gimtadienis. Tiesa, ir ta pati tema gali būti arba susijusi su lenktynėmis, arba tiesiog mašinėlėmis, arba senoviniais automobiliais. Lenktyniauti nenorėjau, todėl pasirinkau mėlyną spalvos kodą ir viską derinau prie šios spalvinės gamos. Tik kepurėlių nesuderinau, nes internete radau tokį paruoštą maketą.


Visa kita buvo mėlyna - juostelės servetėlėms, kortelės maistui, popierėliai padėkos dovanėlėms (šokoladams). Turėjau ir apskritimus, kuriuos suklijavau iš dviejų pusių ir užklijavau ant pagaliuko. Jei būčiau turėjusi kokių keksiukų, tai būčiau panaudojusi tuos pagaliukus, bet deja keksiukų neturėjau, tad niekur ir neįsmeigiau.

Galite pasinaudoti mano maketais, jei tik norite. Žinoma, tik savo reikmėms. :)


Štai taip atrodė mūsų stalas. Kadangi neturėjau tiek vienodų lėkščių, tuo labiau, reikiamos spalvos, tad lėkštes naudojau vienkartines, pagamintas iš kokybiško skaidraus plastiko.



Ant stalo dar buvau padėjusi šokoladinius paveikslėlius, susijusius su mašinėlių tema - vienas buvo su Formulės 1 bolidu, o kitas - su kelio ženklais. Juos radau saldainių parduotuvėje.

Tos dienos meniu sudarė šaltieji užkandžiai, karštas patiekalas ir desertas.

Šaltieji užkandžiai
Suši su lašiša
Lavašo suktinukas su mascarpone sūriu ir džiovintais pomidorais
Burokėlių ir pomidorų salotos su Fetos sūriu
Trapūs tešlos šaukšteliai su trijų sūrių mišraine
Pomidorų ir mocarelos vėrinukai
Meliono ir kumpio bei meliono ir lašišos užkandis

Karštasis patiekalas
Basmati ryžiai su daržovėmis
Lašiša su krapų padažu

Desertas
Braškių, persikų ir mėtų limonadas
Ledų tortas

Apie visus patiekalus parašysiu atskirai kituose įrašuose. Ir dar kalbant apie maistą, turiu paminėti ir saldų vaikišką desertą - šokoladines mašinėles.


Idėją radau internete. Mašinėlėms pagaminti naudojau Snickers šokoladukus (galima naudoti kitus mėgstamus, panašios formos šokoladus), Skitles saldainiukus ratams ir vaflinius meškiukus. Ratams prie šokoladuko prilipdyti naudojau tirpintą pienišką šokoladą.

Žinoma, tie meškiukai mašinėlėse galėjo būti ir mažesni, bet man buvo sunku rasti kokius kitus žvėrelių formos sausainius. 
Kai pilvai buvo sotūs, svečiai gavo užduotį kuo greičiau rasti išėjimą iš mašinėlių labirinto.


Tai tik vienas labirinto pavyzdys - kiekvieno svečio labirintas buvo vis kitoks. Tokių užduočių labai lengvai galima rasti internete - įveskite į paveikslėlių paieškos sistemą, pvz., "Car maze" ir rinkitės.

Besiruošdama šventei, buvau sugalvojusi dar vieną užsiėmimą vaikams, bet galiausiai jo nebeparuošiau. Tai paveikslėliai su gatvėmis, keliais, ir vaikai ant tokių didelio formato atspausdintų paveikslų galėtų lenktyniauti mažomis mašinėlėmis. Bet kuriuo atveju tuos paveikslėlius turiu išsisaugojusi ir, manau, panaudosiu ateityje, kai vaikas su savo mašinėlėmis norės važinėtis tokiais keliukais.


Po visų linksmybių svečiai gavo saldžias dovanėles. Tai šokoladukai, kuriuos papuošiau gimtadienio stilistikos popierėliais su užrašu "Ačiū".


O šios idėjos neįgyvendinau - per vėlai ją radau, o ir neturėjau tokių dėžių, iš ko būčiau galėjusi tą mašiną pagaminti. Bet jei turite galimybių, būtinai pasinaudokite šia idėja - nuotraukos turėtų būti labai smagios.


Toks buvo mūsų vaiko mašinėlių gimtadienis. Kaip ir priklauso pagal tematiką, vaikas dovanų gavo ir didesnę, ir mažesnę mašinas, kitas transporto priemones - triratuką ir paspirtuką. Mums buvo smagu. Linksmų ir jums vaikiškų ir ne vaikiškų gimtadienių!

2013 m. liepos 16 d., antradienis

Mano rankų darbo kosmetika: kremai veidui

Nežinau kodėl, bet po pertraukos labai sunku sugrįžti prie rašymo. Daugybę kartų atsidariau pranešimo rašymo langą, bet vis užstrigdavau po dviejų sakinių. O dabar pasitaikė nebloga proga atitrūkti nuo kasdieninių rūpesčių - esu mokymuose Vilniuje, tad jau antrą vakarą skiriu tik sau. Ta proga ir rašau.

Savo laimei (ir piniginės nelaimei) gyvenu viešbutyje šalia Vilniaus CUP'o, kur įsikūrusios aliejų, rankdarbių, siūlų parduotuvės. Teko labai save tramdyti, nors ir nepavyko iš prekybos centro išeiti tuščiomis rankomis. Kol kas susivaldžiau ir neprisipirkau jokių siūlų (nors nerealus išpardavimas ir taip norėtųsi tiek visko prisimegzti). Suprantu, kad laiko mezgimui (tiksliau nėrimui) turiu itin mažai, o namuose "eilėje stovi" du mezginiai. Bet iš aliejų parduotuvės (ko ir reikėjo tikėtis) tuščiomis nesugebėjau išeiti. Be to, kad papildžiau savo aliejaus atsargas abrikosų kauliukų aliejumi, nusipirkau indelį Laurų vaisių aliejaus. Iš tokio aliejaus kartu su alyvuogių aliejumi Sirijoje gaminamas Allepo muilas - kas jį naudoja, visi giria: minkština odą, turi antibakterinių savybių, jį galima naudoti netgi vietoj šampūno. Aš tokio muilo nenaudoju, nes man nepatinka jo išvaizda ir savotiškas, rytietiškas kvapas. Bet mano vyras naudoja ir vaikas mėgsta juo plautis rankas. Kita vertus, aliejus - tai ne muilas. Galvoju savo naujai įsigytą aliejų naudoti šampūno gamybai, nes aliejus pasižymi gydomosiomis savybėmis ir labai padeda pleiskanojančiai odai. Sako, kad laurų aliejus turi ir antiseptinių, antibakterinių savybių, padeda gydyti spuogus, žaizdeles, sumušimus, padeda nuo artrito, alergijų. Šią savaitę gaminsiu kremą, padedantį problematiškai odai ir kurio gamyboje naudosiu kitą antispetinį aliejų - arbatmedžių, - tai pabandysiu bent keletą lašiukų įlašinti ir laurų aliejaus.
Šiandien nesidalinsiu jokiu maisto receptu, o parodysiu keletą savo gamintų kremų veidui pavyzdžių. Tai tikrai mano naujoji aistra - galėčiau turbūt kasdien sukti kremus ir gaminti hidrolatus. Turiu puikią kolegę, kuri nuolat man iš Nidos parveža švarių, nuostabioje gamtoje užaugusių augalų (erškėtrožių lapelių, liepžiedžių, dabar laukiam čiobrelių), tad juos naudoju hidrolatams gaminti. Užkaičiu didžiulį puodą ir mėgaujuosi tuo procesu. O kremo sukimas išvis yra kažkoks ritualas: taip smagu matyti, kaip aliejus ir augalų vanduo tampa glotniu, puikios konsistencijos kremu.


Šis kremas buvo labai lengvos konsistencijos, praktiškai per keletą sekundžių įsigeriantis į odą. Jam pagaminti buvo naudotas migdolų, simodsijų (jojobos) aliejus, erškėtrožių hidrolatas, Ylang-ylang eterinis aliejus, hialurono rūgštis, vitaminas E.


Kitas lengvutis, vasariškas kremas iš vanilės fitolio sezamų aliejuje, kokosų ir persikų kauliukų aliejų. Šiamd kremui nenaudojau jokių eterinių aliejų - nuo aliejų jis kvepėjo kokosais ir vanile. Pasitepus galima pasijusti kaip suvalgius gardžią bandelę.


Odos draugas - šaltalankių aliejus yra kito kremo sudėtinė dalis. Čia dar naudojau ir migdolų bei aviečių sėklyčių aliejų kartu su medetkų hidrolatu.


Šitas kremas - mano dabartinis gėris, kurį naudoju savo odai. Jame argano, simodsijų (jojobos), erškėtrožių ir aviečių sėklyčių aliejai, erškėtrožių ir Damaskinių rožių hidrolatai, vitaminas E ir hialurono rūgštis. Kvapas užburiantis!!!


Ir galiausiai, kremas veidui, apsaugantis nuo žalingo saulės poveikio ir maitinantis odą. Jame aviečių sėklyčių (tai pagrindinis aliejus apsaugoti odą nuo žalingų saulės spindulių, nes jo SPF skaičiukas gali siekti iki 25), argano, migdolų aliejai, medetkų hidrolatas.

Žinoma, tai tik dalis kremų ir kitų kosmetikos priemonių, kurias esu pagaminusi. Šiuo metu dar itin džiaugiuosi kosmetiniu pieneliu, kurio gamybai naudojau kokosų aliejų. Iš pradžių baiminausi, kad jis gali per daug sukietėti dėl kokoso aliejaus savybės tapti kietu žemesnėje nei +25C temperatūroje, bet jis puikus. Anksčiau makiažui valyti naudojau ekologišką pienelį, bet kartais akys gan jautriai į jį reaguodavo, o šis mano gamybos pienelis tiesiog puikiai nuvalo akių tušą, kitus nešvarumus ir kartu netgi pamaitina odą.

Tokia ta mano naujoji aistra, bet ji gan naudingamano odai. Pati naudoju tokius natūralius kremus gal tik 5-6 mėnesius, bet galiu pasakyti, kad mano visada buvusi mišri oda, pradėdavusi tapti riebia antroje dienos pusėje, tapo normali ir nosies, kaktos sritys nesiriebaluoja net po ilgos dienos. Be to, anksčiau gerokai dažniau tekdavo pakovoti su vienu ar kitu iškylančiu spuogu, o dabar šią problemą beveik pamiršau. Žodžiu, jei dar neišbandėte natūralių priemonių - pats laikas pradėti jas naudoti.

Jei turite kokių klausimų dėl kremų, klauskite komentaruose ar el.paštu namai.jaukus@gmail.com.