2013 m. gruodžio 31 d., antradienis

Saldžių Naujųjų!

Šiandien buvo labai graži diena - net jei ji - darbo diena.

Kas sako, kad žiemos šventės be sniego yra ne šventės, tai, mano galva, labai klysta. Jau turbūt suprantate, kad aš tikrai nesu lietuviško klimato gerbėja, ir visada šviečianti saulė bei ore tvyrantis karštis man daug priimtinesni nei besikeičiantys metų laikai ir (kas išvis blogiausia) pilnos gatvės sniego. Gal todėl nesuprantu žmonių, kurie ilgisi sniego ir džiaugiasi, kai jis krenta iš dangaus. Labiausiai nesuprantu tų, kurie iš lietuviškos žiemos dar važiuoja slidinėti į kalnus, kur dar daugiau šalčio ir sniego. Man turbūt kažkas turėtų gerai sumokėti, kad išvažiuočiau į snieguotą šalį...

Taigi šiandien šviečianti saulė buvo tokia graži, tokia skaisti, ir man ji simbolizavo ta šviesų rytojų, kurį, greičiausiai, atneš Naujieji metai.

Noriu ir Jus visus pasveikinti ateinančių Naujųjų metų proga. Ir aš nebūsiu ta, kuri kalbės apie kažkokius arklius, ponius, žirgus... Juk nors ir tikėtume tais kinų kalendoriaus žvėrimis, bet jų naujieji prasideda tik sausio pabaigoje. Tad švęskim lietuviškai, taip, kaip esame pripratę ir kokias tradicijas atsinešėme iš vaikystės. Nesureikšminkime spalvų, kuriomis puošimės patys ir puošime namus, nesureikšminkime netgi maisto, kurį dėsime ant stalo. Būkime su artimaisiais, būkime vieni... Kaip tik patinka... O gal kaip susiklostė aplinkybės...

Mano galva, didžiausią dėmesį reikėtų skirti sau ir savo mintims. Nauji metai - simbolinė nauja pradžia. Tad prieš pat įžengiant į naują rytojų, išvalykime savo mintis nuo visų negandų, rūpesčių ir įleiskime ten, kiek įmanoma, daugiau šviesos ir gėrio. 

Šiame pasaulyje mėgaukimės kiekviena akimirka. Priimkime kiekvieną dieną kaip likimo dovaną ir kasdien atraskime bent kruopelę to, kas suteiktų bent mažytį pasitenkinimą, džiaugsmą, sukeltų šypseną. Dažniau dėkokime artimiesiems, draugams, net tiems, kurių gerai nepažįstate, nors einate vienu gyvenimo keliu. Ir netgi dėkokime tiems žmonėms, kurių nemėgstame ar su kuriais santykiai, švelniai tariant, nesiklosto - būtent tie žmonės yra mūsų Mokytojai ir verčia gyvenimą vertinti iš naujo, suprasti naujai atrandamas tiesas.

Dėkokime Likimui už siunčiamus išbandymus ir gėrybes. Tegul Jus lydi sėkmė - visur ir visada. Tegul Jums šypsosi kiekvienas sutiktas žmogus, tegul gyvenimas apdovanoja Jus gausa ir meile. Tegul Jūsų širdyse būna vidinė ramybė ir neaprėpiamas noras gyventi bei pažinti gyvenimą dar geriau.

Laimingų Naujųjų!


2013 m. gruodžio 20 d., penktadienis

Lavašas su mascarpone sūriu ir džiovintais pomidorais

Švenčių laukimo smagratis sukasi pilnu pajėgumu. Iš tiesų darbe ši savaitė buvo pilna visokių valgomų gėrybių - tai vienas skyrius tortu vaišina, tai kitas - atneša sūrį. O šiandien turėjom ypatingai gerą rytą, nes jau antrus metus iš eilės paskutinį darbo penktadienį prieš žiemos šventes organizuoju prieššventinius pusryčius. Jau prieš savaitę visiems darbuotojams išsiunčiau laišką su kvietimu ateiti ir atsinešti po gabalėlį, indelį, trupinėlį kažko skanaus sau ir savo draugui. Ir, žinoma, geriausia, jei šis maistas būtų gamintas namie savo rankomis.

Labai džiaugiausi, kad į pusryčius susirinko daug kolegų ir visi ne tuščiomis rankomis. Aišku, kažkas pasinaudojo "mamos Maximos" gerumu, bet didžioji dalis ant stalų sudėto maisto buvo atnešta iš namų, specialiai paruošta šiaь rytui.

Aš į darbą šiandien nešiausi du patiekalus: žaliavalgišką šokoladą su kokosais bei lavašą su mascarpone sūriu ir džiovintais pomidorais. Abu patiekalai sulaukė didžiulio susidomėjimo, tad šiandien dalinuosi lavašo su ypatingu pertepimu receptu, o apie šokoladą parašysiu kitą kartą. Abu patiekalai paruošiami labai greitai ir puikiai tinka šventėms.


Sudėtis: 
Lavašas (pirkau pilno grūdo lavašą, kurio pakelyje yra 2 apvalūs lakštai)
300 g mascarpone sūrio
2 valg. šaukštai natūralaus jogurto be priedų
Viena maža skiltelė česnako
1 arb. šaukštelis trintų saulėje džiovintų pomidorų (būna pirkti mažuose stiklainėliuose)
Švieži krapai
Sauja pistacijų riešutų
Saulėje džiovinti pomidorai (puselėmis)
Druska, pipirai

Paruošimas:
Mascarpone sūrį sumaišyti su jogurtu. Įberti druskos, pipirų, įspausti česnaką (jis turi būti vos jaučiamas), įdėti vieną šaukštelį trintų saulėje džiovintų pomidorų, sukapotus krapus ir vėl gerai išmaišyti. Pistacijų riešutus sukapoti, tačiau ne itin smulkiai. Suberti pistacijas į mascarpone sūrio masę ir išmaišyti. Masė jau paruošta.
Saulėje džiovintus pomidorus supjaustyti juostelėmis arba kubeliais. Imti lavašo lakštą, ant jo užtepti pusę mascarpone sūrio masės, sudėti supjaustytus džiovintus pomidorus ir susukti lavašą į ritinį. Taip pat pasielgti ir su kitu lavašo lakštu. Ritinėlius suvyniojame į foliją ir dedame į šaldytuvą pailsėti.
Patiekiame supjaustytą nedideliais gabalėliais.
Skanaus!

2013 m. gruodžio 11 d., trečiadienis

Pasiruošimas šventėms: Kalėdiniai atvirukai

Kalėdiniai atvirukai - privaloma dovanų dalis. Kaip jau turbūt matėte, apie atvirukus šioms žiemos šventėms jau esu rašiusi čia, čia ir čia. Iš ankstesnių mano įrašų matyti, kad mėgstu tas atvirukų idėjas, kurioms nereikia labai daug priemonių ir kurias gali pagaminti netgi tie, kurie beveik niekada neužsiima jokiais rankdarbiais ir nemoka piešti. Todėl ir šiemet siūlau keletą idėjų, kurios padės įjungti fantaziją tam, jog kokį vakarą atsisėstumėte prie stalo ir pagamintumėte keletą atvirukų artimiausiems žmonėms. Juk šiais elektroniniais laikais, kai jau sunku ir parkeriu ką nors parašyti, malonu gauti kažką popierinio, o tuo labiau, pagaminto savo rankomis.

Taigi. Jei užsiliko spintelėje keletas sagų, pagaminkite sagų-žaisliukų atvirukus.

Nuotrauka iš Followpics.net

Panaši idėja pagaminti atviruką su žaisliukais iš spalvotų lipnių akmenėlių.

Nuotrauka iš čia

Kantrybei patreniruoti galite gaminti ir tokį atviruką su aplikacija: eglutę iš kelių popieriaus lapeių priklijuoti gal ir nebus sunku, bet mažų burbuliukų girlianda tikrai pareikalaus kantrybės ir kruopštumo.

Nuotrauka iš čia

Tiesa, aplikacijas galima ne tik priklijuoti prie popieriaus, bet ir jas prisiūti. O be to, aplikacija gali būti ne tik iš popieriaus, bet ir iš veltinio lakštų.

Nuotrauka iš čia

O jei klijuoti ar siūti nieko nesinori, imkite kelių spalvų tušinukus, pieštukus ar flomasterius ir pieškite žaisliukus taip, kaip sugalvojate.

Nuotrauka iš čia

Geriau pagalvojus, galima pagaminti atviruką, kuris kartu būtų ir Kalėdų eglutės puošmena. Vienas sluoksnis išpjaustytu ornamentu, o kitas sluoksnis popieriaus užklijuojamas ant viršaus pirmojo. Štai ir baigtas atvirukas-žaisliukas.

Nuotrauka iš čia

O čia paprasta idėja, kaip "nupiešti" šventines lemputes - imate pirštą (nykštį), merkiate jį į dažus ir dedate antspaudus. Vėliau juos sujungiate flomasteriu ir turite puikias spalvotas lemputes.

Nuotrauka iš čia

Panaši antspaudų idėja - baltas antspaudas, pavirtęs seniu besmegeniu ar kokiu "elniu".

Nuotrauka iš čia

O gal kruopščiai sudėliokite daug taškelių į apvalų vainikėlį?

Nuotrauka iš čia

Na, o tokį besmegenį turbūt nupieštų net tie, kurie nemoka piešti.

Nuotrauka iš čia

Šiems metams tiek idėjų. Drąsiai eksperimentuokite, fantazuokite ir pagaminsite pačius gražiausius atvirukus šventėms.

Kūrybingo švenčių laukimo!

2013 m. gruodžio 8 d., sekmadienis

Trijų skonių ledų tortas

Jau daugiau nei pusmetis beveik nevalgau jokių kepinių. Na, jei darbe gimtadienio proga koks kolega pavaišina gabalėliu torto, tai kartais jo nemetu į šalį, o namie kartais suvalgau kokią duonos lazdelę ar (kas irgi beveik priskiriama prie kepinių) lėkštę makaronų. Žodžiu, viskas, pagaminta su miltais, ypač baltais, yra vartojama minimaliai. Balta ir juoda duona niekada nebuvo mano mėgstamas valgis, tai jos nebuvo sunku ir atsisakyti, bet pyragai ir bandelės buvo mano kasdieninių pusryčių dalis, tad teko sugalvoti, kuo juos pakeisti.

Iš tiesų istorija apie tą kepinių atsisakymą yra tokia ilga ir sudėtinga, bet galiausiai aš džiaugiuosi, kad man pavyko išbraukti juos iš savo raciono. O be to, saldumynai - tai ne tik tortai ir pyragai. Galiausiai, ir tortai gali būti nekepti. Štai šiandien papasakosiu apie vaiko gimtadieniui gamintą trijų skonių ledų tortą. Buvo labai skanu, sotu ir puikiai atliko torto funkciją - ant jo buvo ir dvi žvakutės, o vaikas po gimtadienio dar ilgą laiką, pasakius žodį "tortas", bėgdavo prie šaldiklio jo ieškoti.


Sudėtis (dideliam 26 cm įstrižainės formos tortui):
3 dideli indeliai (po 450 ml) grietinėlės (36 proc. riebumo)
Indelis saldinto kondensuoto pieno
1,5 stiklinės cukraus
Pusė stiklinės kapotų pistacijų riešutų
Pusė stiklinės trintų braškių
Vanilės lazdelė
Ilgi sausainiai, aplieti šokoladu, bei maži šokoladiniai saldainiai pauošimui

Paruošimas:
Pirmas torto sluoksnis - pistacijų skonio ledai. Vieną indelį grietinėlės išplakti (aišku, geriausia ir patogiausia plakti mikseriu) su puse stiklinės cukraus. Kai grietinėlė jau bus standi, supilti dar trečdalį indelio kondensuoto pieno ir dar šiek tiek paplakti. Po to sudėti smulkiai kapotas pistacijas ir išmaišyti šaukštu.
Torto formos kraštus apdėti ilgais sausainiais, aplietais šokoladu. Į formą supilti pirmą sluoksnį plaktos grietinėlės su pistacijomis ir kišti į šaldiklį.
Procesą kartojame. Antras sluoksnis - vanilės skonio ledai. Kitą indelį grietinėlės išplakti su cukrumi ir vanilės sėklytėmis, iškraštytomis iš vanilės ankšties, iki standžių putų, supilti pusę likusio kondensuoto pieno ir dar plakti. Kai grietinėlė bus standi, sukrėsti ją ant pirmo torto sluoksnio, kuris turėtų būti jau truputį pašalęs. Vėl formą dedame į šaldiklį ir keliaujam ruošti trečio sluoksnio.
Galiausiai, trečias sluoksnis - braškiniai ledai. Vėl procesas tas pats - grietinėlę plakame su cukrumi, kai išplakam standžiai, supilame kondensuotą pieną. Kai masė bus pakankamai standi, sudėti trintas braškes. Paskutinį sluoksnį sukrečiame į formą ir paliekame per naktį šaldiklyje.
Prieš patiekiant tortą papuošti šokoladiniais saldainiukais ir jį reikėtų bent pusvalandį palaikyti šaldytuve (ne šaldiklyje), tada bus lengviau jį pjauti.

Aišku, žiema nėra pats geriausias sezonas ledų tortams, bet... suvalgius tokio torto gabalėlį, juk galima išgerti šiltos arbatos. O jei kur nors spragsi židinys, tai visai smagu jį valgyti. :) Bet jei nedrįstate valgyti ledų torto žiemą, tai išsisaugokite receptą vasarai, tada toks bus tikrai tinkamas bet kokiai progai.

Skanių akimirkų!

2013 m. gruodžio 7 d., šeštadienis

Saldumynai Kalėdinėms dovanoms

Kasmet prieš Kalėdas ruošiu savo artimiesiems dėžutę namuose gamintų saldumynų. Apie tai jau esu rašiusi čia ir čia. Šie metai tikriausiai nebus išimtis, tad pradedu ieškoti saldumynų idėjų. O su jumis pasidalinsiu savo praėjusių metų ruoštų saldainių ir sausainių vaizdeliais bei receptais.

Dėžučių buvo tiek...


Kadangi laiko saldumynų ruošimui nebuvo labai daug, tad visi trys saldūs gaminiai buvo gana greitai ir lengvai paruošiami.

Pirmas saldžios dėžutės sluoksnis - florentinai. Apie juos jau buvau rašiusi čia. Jų paruošimui reikalingi vos keli ingredientai, o ir eksperimentams labai daug erdvės. Galite naudoti ne tik kokosus, bet ir migdolų plokšteles, kitus riešutus. O tiesa, esu ragavusi ir tokius florentinus su kukurūzų dribsniais (sausais pusryčiais). Tad eksperimentuokite drąsiai.


Antras dėžutės sluoksnis - jau tradiciniu tapęs griliažas. Vėlgi reikia vos kelių ingredientų: cukraus, jūsų mėgstamų riešutų ar sėklų. Mano griliažas buvo su migdolais ir su sezamo sėklomis.



Paskutinis sluoksnis - greiti šokoladiniai saldainiai. Jiems reikės balto ir juodo arba pieniško šokolado, džiovintų vaisių, uogų, riešutų ir sėklų. Ant vandens vonelės ištirpinkite šokoladą - baltą šokoladą tirpinkite viename inde, o pienišką ar juodąjį (kokį labiau mėgstate) - kitame. Ant padėklo ar kepimo skardos patieskite kepimo popieriaus (geriau su silikono sluoksniu, kad saldainiai neprikibtų), šaukštu dėkite vieno šokolado, o ant viršaus - kito. Tada kol šokoladas dar skystas, papuoškite džiovintais vaisiais, riešutais, sėklomis. Palaukite kol saldainiai sustings ir dėkite į dėžutes.


Tokie saldainiai buvo praėjusiais metais, kokie bus šiemet - dar nesugalvojau. :) Bet ir apie juos papasakosiu.
Gražaus pasiruošimo šventėms!

2013 m. gruodžio 1 d., sekmadienis

Idėja: advento kalendorius

Liko keturios savaitės iki Kalėdų, tad laikas pradėti skaičiuoti likusias dienas iki šios žiemos saulėgrįžos šventės. Nors mūsų namuose tikriausiai skaičiuosim laiką mintyse ir kas rytą ieškosim mažų siurprizų pakabintose kojinėse ar pirštinėse (dar nenusprendžiau, nors žinau, kad vėluoju), nes 24 siurprizus sukabinti iš karto ant vieno kalendoriaus reikštų peržiūrėti juos visus per vieną dieną. Kitais metais tikrai turėsim kažką tikresnio į 24 dienų kalendorių, nes tikiu, kad jau su vaiku bus galima susitarti nepraplėšti visko vienu kartu. Be to, gal nuspręsim turėti advento užduočių kalendorių, kur kiekvieną dieną perskaitomas lapelis su konkrečiu darbu, ką reikia tą dieną padaryti: nupiešti atviruką, susitvarkyti kambarius, iškepti meduolinius sausainius, perskaityti gražią pasaką ir pan.

O šiandien siūlau kelias idėjas iš interneto, kokie gali būti advento kalendoriai. Iš karto atsiprašau, nes kai kurių nuotraukų nuorodas, iš kur jos paimtos, praradau.

Pirmas kalendorius toms, kurios mėgsta megzti. 


 Jei turite daug pirštinyčių ar galite jų primegzti, sukabinkite jas ant virvutės.

Nuotrauka iš čia: Pinterest.com

O čia pora idėjų, kaip pasigaminti kalendorių iš paprastų popierinių maišelių.


Nuotrauka yra skaičių šablonai atsispausdinimui yra čia: Betterthanicouldhaveimagined.com

Jei tik turite kur pastatyti, galite iš popieriaus pagaminti 24 eglutes.

Nuotrauka ir aprašymas čia: Spoonful.com

O jei namuose daug skalbinių segtukų, panaudokite juos tinkamai. Kiekvieną dieną galėsite ką nors prisegti.

Nuotrauka iš čia: Momsbyheart.net

Tiesa, būna pirkti ir specialių segtukų su skaičiukais, tik bėda, jei jie išsimėto. :)

Ir galiausiai idėja tėveliams, kurių vaikai mokosi skaičiuoti iki 25. Pasiūkite kalendorių su kišenėlėmis ir ant kiekvienos įsiūkite tiek sagų, koks dienos skaičius.

Nuotrauka iš čia: Fionacarter.typepad.com

Šiandien tiek idėjų. Būkite kūrybingi ir sukurkite savo unikalų švenčių laukimo kalendorių. Jaukaus švenčių laukimo!

2013 m. lapkričio 30 d., šeštadienis

Mišrainė su burokėliais

Man atrodo, kad jau kvepia žiemos šventėmis. Nors už lango (bent jau pajūryje) dar ne žiema ir sniego matėme vos kelias kruopeles, bet kažkaip akys vis užkliūna už Kalėdinių papuošimų, o internete vis užklystu į rankdarbių puslapius, kuriuose dalijamasi idėjomis apie šventines dovanas ar dekoracijas. Tiesa, eglutės mes dar nepasipuošėm, bet suku galvą, kokį advento kalendorių ar kojinę pakabinti namuose. Be to, Kalėdų senelis dovanų sąrašą jau sudarinėja.

O ant stalo puikuojasi mišrainė su burokėliais. Jei pakeistumėte majonezą aliejumi, tai turbūt tokia tiktų ir Kūčių stalui.


Sudėtis:
2 burokėliai
4-5 bulvės
Mažas indelis konservuotų žirnelių
Pusė svogūno
2 rauginti agurkai
Majonezas
Druska, pipirai

Paruošimas:
Atskiruose puoduose išvirti burokėlius ir bulves. Kai daržovės išvirs ir atvės, jas supjaustyti nedideliais kubeliais. Tokiais pat gabalėliais supjaustyti ir raugintus agurkus. Labai smulkiai sukapoti svogūną. Viską sudėti į indą, ten pat suberti žirnelius ir išmaišyti su majonezu. Pagardinti druska ir pipirais pagal skonį.
Prieš patiekiant mišrainę rekomenduočiau bent gerą valandą palaikyti sumaišytą. Tada geriau susimaišo skoniai.
Skanaus!

2013 m. lapkričio 17 d., sekmadienis

Didžiausias gyvenimo rankdarbis: airiškų nėrinių paltas

Ant savo Facebook puslapio jau gyriausi, bet čia dar nebuvau sudėjusi nuotraukų su savo didžiausiu gyvenimo rankdarbiu: airiškų nėrinių paltu.

Iš tiesų gyvenime esu numezgusi tik vieną rūbą nuo pradžių iki galo ir tai buvo mažulytis megztukas vaikui, kurį mezgiau prieš pat gimdymą. Tai galima suprasti, kad mano mezginių patirtis itin maža. O ir šiaip artimesnis man vąšelis, tai kad griebiausi darbo, tai jau iškart su ambicijomis - palto sau. Kadangi turėjau geltoną rankinę, tai sugalvojau, kad prie jos man reikia tokios pat spalvos palto. :)

Aišku, šis darbas gerokai užtruko, nes iš pradžių labai energingai ėmiausi to darbo, po to padariau pertrauką ir po tos pertraukos vėl sunkiai įsivažiavau. Galiausiai paaiškėjo, kad mano pasidarytos iškarpos yra šiek tiek per siauros, tad neplanuotai užtrukau dar ilgiau. Bet štai jau prieš porą mėnesių baigiau ir net spėjau su juo pasirodyti kolegėms bei netgi apturėti rudenišką fotosesiją.

Štai kelios nuotraukos.




Tiesa, čia paltas dar be sagų. Bet noriu, kad ir jos būtų originalios, tai nusipirkau modelino ir tokių pat ryškiai geltonų dažų bei blizgaus lako, tad dabar rankdarbių eilėje laukia sagų gamyba. Tikiuosi, rasiu tam laiko.

O paltas megztas pagal šį modelį iš Журнал мод №552 2011


Tik mano buvo plonesni siūlai, tad ir pavargti teko ilgiau - nunėriau gerokai daugiau detalių nei šiame pavyzdyje parodyta. Ir jei kartočiau šio palto mezgimą, tai tik iš storesnių siūlų. Nors pats airiškų nėrinių procesas man labai patiko - nenusibosta nerti detales, nes vieną dieną gali nerti gėlytes, o kitą dieną - lapelius. Be to, tas detalių dėliojimas irgi savotišką kūryba. Man patiko ir tuo labiau, kad rezultatas tikrai džiuginantis.

Šiuo metu judu į priekį su kitu rankdarbiu, bet apie jį bus kita istorija. :)

2013 m. lapkričio 16 d., šeštadienis

Salotos su ryžių makaronais

Pastaruoju metu mano vaikas eina miegoti labai vėlai - net nemiegojęs pietų miego, į lovą atsigula kone 23 valandą. O jei būna miegojęs pietų, tai visai sunku su juo susitarti - aš anksčiau užsinoriu miego nei jis. Išbandžiau daugybę variantų: nuo pasakų sekimo, iki filmuko parodymo ar susitarimo ir pan., bet jo beveik niekas neveikia. Anksčiau turėdavom ritualą: pažiūrėdavome per langą ir jei ten mėnulio nebesimato (o dažniausiai jo nesimato), tai reiškia, mėnulis jau atsigulė į lovą, užsiklojo debesėliais ir miega. Taigi vaikui šita istorija tikdavo ir jis sutikdavo taip pat eiti miegoti. Tiesa, kartais kai nesuveikdavo šitas variantas, istorija pasipildydavo tuo, kad mėnulis prieš miegą visiems išdalina sapnus, o jei jis nuėjo miegoti, tai sapnus jau išdalino - skubėdavom į lovą, kad neliktume be sapno. :)
Bet aš tikiu, kad netrukus rasim naują ritualą, kuriuo tikėsim ir dėl kurio bus lengviau užmigti. Tad štai ir taikau minutę kitą po to, kai jis užmiega, kada parašyti ką nors čia.

Šiandien papasakosiu apie dar vieną salotų variantą - salotas su ryžių (kitaip vadinamais - stikliniais) makaronais. Pagaminti jas labai paprasta ir jos labai tiks lengvai vakarienei.


Sudėtis: 
Salotos "Iceberg"
2 pomidorai
Pusė avokado
Marinuoti maži svogūnėliai
Ryžių makaronai
Citrinos sultys
Alyvuogių aliejus
Skiltelė česnako
Druska, pipirai
Krapai

Paruošimas:
Ryžių makaronus užpilti verdančiu vandeniu, kad juos apsemtų, ir palikti keletui minučių, kol makaronai suminkštės.
Į salotinę dėti suplėšytus salotų lapus, griežinėliais pjaustytus pomidorus, kubeliais pjaustytus avokadus. Smulkiai sukapoti krapus ir juos taip pat įberti į salotinę. Sudėti marinuotus mažus svogūnėlius ir ryžių makaronus (žinoma, prieš tai nupilti nuo jų vandenį ir leisti nusivarvėti). Tiesa, jei makaronai labai ilgi, galima juos peiliu šiek tiek sukapoti. Daržoves su makaronais gerai išmaišyti.
Atskirame indelyje paruošti padažą: citrinos sultis, aliejų, druską, pipirus, įspausti nedidelę česnako skiltelę gerai išmaišyti. Paruoštą padažą ant salotų užpilti prieš pat patiekiant.
Skanaus!

2013 m. spalio 31 d., ketvirtadienis

Vištiena su daržovėmis

Taip greit prabėgo savaitė po atostogų šiltuose kraštuose. Et, kasdien žiūrėdama pro langą į niūrų lietuvišką rudenį, prisimenu, kad kažkur už 3 valandų skrydžio vis dar šviečia ir maloniai šildo saulė... O ten vietiniai gyventojai "uždaro" kurortinį sezoną, užrakina viešbučius... Keistuoliai... Duotų kas nors mums, lietuviams tokį klimatą, tai turbūt būtume ne tik Baltijos šalių tigras, bet visas jaguaras - sezonas čia niekada nesibaigtų. O dabar va, turim lietų, tamsą ir atšiaurų vėją. Turbūt dėl to ir esame kone liūdniausia Europos tauta. Tiesa, kaip žmonės gyvena prie poliarinio rato, tai man visai galva neišneša. turbūt aš ten neišgyvenčiau nei vienos žiemos.

O kad visai nebūtų liūdna ir niūrų, šiandien keptuvėje vištiena su daržovėmis. Pasirodo, ir mes kartais mėsą valgome. :)


Sudėtis:
1 svogūnas
2 pomidorai
Brokolis
Virta vištiena (krūtinėlė)
Pusė cukinijos
1 skiltelė česnako
Sojų padažas
Druska, pipirai

Paruošimas:
Svogūną supjaustyti gabalėliais, česnaką smulkiai sukapoti. Keptuvėje įkaitinti aliejų ir jame kepti svogūnus ir česnaką. Kai svogūnai šiek tiek suminkštėja, sudėti nedideliais gabalėliais pjaustytą cukiniją. Dar šiek tiek pakepus, dėti smulkiomis dalelėmis supjaustytą brokolį. Brokolis gali būti ir apvirtas - tada patiekalaui paruošti sugaišite dar mažiau laiko.
Kepančias daržoves pabarstyti druska ir pipirais, pagal skonį įpilti sojų padažo. Po minutės sudėti smulkiai supjaustytą virtą vištieną, išmaišyti. Galiausiai į keptuvę sukrėti nuluptus ir nedideliais kubeliais pjaustytus pomidorus. Dar truputį patroškinti, kol nugaruos dalis pomidorų skysčio ir patiekti, apibarsčius laiškiniais svogūnais.
Skanaus!
 

2013 m. spalio 30 d., trečiadienis

Tešlos šaukšteliai su trijų sūrių mišraine

Jei ruošiate užkandžius šventiniam stalui, siūlau pasigaminti greitai pagaminamus tešlos šaukštelius su trijų sūrių mišraine. Jei labai mėgstate pikantišką mišrainę, kurioje sūris bei kiaušinis pagardintas česnaku, galite ir čia jo įspausti, bet rekomenduoju sūrius išragauti ir be česnako, o su kitokiu prieskoniu - saulėje džiovintais pomidorais.


Sudėtis:
Tešlos šaukšteliai
3 sūriai lygiomis dalimis: 
     Kietasis sūris
     Varškės sūris arba varškė(geriau gaminta namuose, kad nebūtų rūgšti)
     Sūris Mocarela
1 arb. šaukštelis smulkintų saulėje džiovintų pomidorų
Krapai
Druska, pipirai
Majonezas

Paruošimas:
Visus sūrius sutarkuoti smulkia trintuve (smulkesnė nei burokinė, bet ne tokia smulki, kuria reikia ruošti bulves cepelinams). Įdėti sukapotus krapus, smulkintus saulėje džiovintu pomidorus, majonezą, pagal skonį įberti druskos ir pipirų. Viską gerai išmaišyti. Gautą mišrainę dėti į jau paruoštus tešlos šaukštelius ir patiekti į stalą. Skanaus!

2013 m. spalio 29 d., antradienis

Salotos su aštuonkojais

Prisimenu, kai buvau paauglė, svajojau būti manekene ir vieną dieną per televiziją mačiau laidą apie tuo metu žymiausią modelį Klaudiją Šifer. Kai žurnalistas jos paklausė, koks yra skaniausias maistas, ji atsakė: salotos. Aš tada sau pagalvojau: oi, tik nereikia čia savęs apgaudinėti - juk kas gali būti skaniau už šokoladą ar kokį pyragėlį. Tiesa, manekene jau nebetapsiu, bet dabar iš tiesų ir aš manau, kad pats skaniausias patiekalas - salotos. Juk jos gali būti tokios įvairios ir kasdien vis kitokios. Va, kad ir šitos - su konservuotais aštuonkojais.


Sudėtis:
Salotos sultenės
Laiškiniai svogūnai
Krapai
2 pomidorai
Ilgas agurkas
Konservuoti aštuonkojai
Citrinos sultys (pagal skonį)
4 valg. šaukštai alyvuogių aliejaus
Druska, pipirai
1 arb. šaukštelis smulkintų saulėje džiovintų pomidorų
Saldžiai aštrus čili padažas (pagal skonį)

Paruošimas:
Salotas nuplauti, nusausinti ir sudėti į lėkštę. Ant viršaus dėti skiltelėmis pjaustytus pomidorus ir agurką, pjaustytą labai plonomis juostelėmis (geriausia pjaustyti daržovių skustuku). Ant daržovių dėti konservuotus aštuonkojus, pabarstyti smulkintų laiškinių svogūnų ir krapų.
Atskirame inde paruošti salotų užpilą. Aliejų sumaišyti su druska, pipirais, citrinų sultimis. Dėti arbatinį šaukštelį saulėje džiovintų, susmulkintų pomidorų ir pagal skonį įpilti saldžiai aštraus čili padažo. Viską gerai išmaišyti ir pilti ant salotų.
Skanaus!

2013 m. spalio 28 d., pirmadienis

Vėrinys iš biserio karoliukų

Šią vasarą besiruošdama įmonės jubiliejaus renginiui, nutariau prie suknelės priderinti rankų darbo vėrinį. Interneto platybėse radau idėją apie "orinį" vėrinį (rusiškai jis vadinamas - воздушка, tad įvedus šį pavadinimą paieškos lange, rasite daugybę pavyzdžių). Kadangi jį pasigaminti nėra labai sunku, tad ėmiausi darbo. Šiame darbeliui skyriau porą vakarų ir šventėje pasipuošiau savo vėriniu. Tiesa, ne itin nutaikiau spalvas ir vėrinio mėlynumas buvo skirtingas nei suknelės mėlis, bet... ką darysi. :)

O vėrinys atrodė šitaip:


Jam pagaminti naudojau melsvus bei bespalvius, skaidrius biserio karoliukus ir šiek tiek kito atspalvio kristalinius blizgius karoliukus. Suvėriau karoliukus ant valo (kadaise jį pirkau žvejų parduotuvėje) taip, kad karoliukai būtų susimaišę. Suvėriau karoliukų tiek, kad išėjo apie 3 metrai valo su karoliukais. Po to ėmiau vąšelį ir nėriau paprastą pynutę, vis įterpdama po karoliuką. Darbas reikalaujantis atidumo, kruopštumo ir kantrybės.

Sumezgiau taip visus karoliukus ir ėmiausi formuoti vėrinį. Ant storo kartono nusibraižiau trapeciją ir dėliojau pynutę nuo plačiausio trapecijos krašto aukštyn link siauresnio, vis prismeigdama kraštą adatėle. Po to reikėjo tuos kraštus sumegzti ir uždėti antgalį. Tiesą sakant, man tai buvo sunkiausia dalis. Kai jungiamosios detalės buvo uždėtos - vėrinys baigtas.


Labai vaizdžiai aprašyta kartu su nuotraukomis, kaip gaminti šį vėrinį, šiame puslapyje.

O taip mano vėrinys atrodė ant kaklo.


Toks vėrinys, pagamintas su meile, gali būti ir puiki dovana mamai, sesei, draugei. Sėkmės kuriant savo vėrinius!

2013 m. rugsėjo 19 d., ketvirtadienis

Konservuojame žiemai: pomidorų padažas su bazilikais

Kad ir kaip bebūtų liūdna, vasara jau pasibaigė. Kadangi šią savaitę atostogauju, tai važiavome per visą Lietuvą į Druskininkus, ir ką - medžiai jau geltonuoja, pliaupia lietus, dangus nuolat pilkas... Toks oras man yra pats nemaloniausias. Su mielu noru visas žiemas praleisčiau kur nors šiltuose kraštuose. Ten, kur yra daug daržovių ir vaisių, kur saulė ir žiemos metu bent kiek išlenda iš už debesų. Bet kol kas tai lieka gražia svajone. Sako, kad svajonės pildosi, tai gal kada nors ir išsipildys mano "paukščio" noras - išskristi žiemai į pietus. :)

O kad nepamirštume, kaip gera vasarą, norime bent lašelį saulės ir šilumos užkonservuoti. Kol dar visiškai nesibaigė pomidorų sezonas, skubame juos kišti į stiklainius ir gaminti naminį pomidorų padažą.


Sudėtis:
1 kg pomidorų
2 dideli svogūnai
2 paprikos
Pusė galvutės česnako (4-5 skiltelės)
Čili pipiras (galima ir nedėti)
Sauja baziliko lapelių (galima naudoti ir džiovintus bazilikus)
Šaukštas smulkintų saulėje džiovintų pomidorų
Druska, pipirai
Cukrus
Balzaminis actas


Paruošimas:
Svogūnus, porą česnako skiltelių, čili pipirą smulkiai sukapoti ir apkepinti keptuvėje su aliejumi. Kitoje keptuvėje ar troškinimo inde pakepinti gabalėliais supjaustytas paprikas. Kai jos suminkštės, į tą pačią keptuvę dėti supjaustytus pomidorus. Troškinti tol, kol pomidorai sukris. Viską pabarstyti druska, pipirais, kitais mėgstamais prieskoniais. Kadangi nuo paprikų ir pomidorų betroškinant atsiskyrė odelės, jas būtina pašalinti pertrinant visą pomidorų ir paprikų troškinį per sietą. [Šitos proceso dalies būtų galima išvengti, jei pomidorai ir paprikos būtų iškart nulupti - pomidorus galite užplikyti verdančiu vandeniu ir jų odelė lengvai atsiskiria, o paprikas galima pakepti orkaitėje ir po to joms suminkštėjus susukti į maistinę plėvelę ar foliją ir taip leisti joms atvėsti. Kai atvėsta, išsuktos iš folijos jos lengvai nusilupa] Kai pomidorų ir paprikų masė tampa be odelių, į ją sudėti kepintus svogūnus su česnakais, baziliko lapelius, trintą česnaką ir saulėje džiovintus pomidorus. Tada viską sutrinti virtuviniu trintuvu (blenderiu) ir vientisą masę vėl statyti ant ugnies. Įberti šaukštą cukraus, įpilti balzaminio acto, jei trūksta, dar įberti druskos. Pomidorų padažą užvirinti ir dėti į iškaitintus stiklainius. Arba suvalgyti pietų metu. :)
Skanaus!


2013 m. rugsėjo 18 d., trečiadienis

Varškės desertas su pistacijomis

Jau beveik keturi mėnesiai nebevalgau jokių pyragų, pyragėlių, sausainių ir kitų kepinių. Na, būna kartais, kad prie progos suvalgau kokį gabalėlį torto, bet tikrai taip nebepiktnaudžiauju kepiniais kaip anksčiau. Juk seniau net neįsivaizduodavau, kaip gali prasidėti rytas be kavos su pienu ir bandelės, pyrago ar kito kokio kepinio. Dabar pusryčiams dažnai renkuosi bananus  - sotumo tiek pat, o ir sveikiau.

Iš tiesų niekada negalvojau, kad reikia atsisakyti kepinių, tačiau po kelių labai aiškių ženklų (turbūt atsiųstų kažkieno iš aukščiau, besirūpinančio mano sveikata) nusprendžiau, kad reikia vis dėlto šio patarimo paklausyti. Ir žinot, visai nesigailiu. Dabar manęs jau visai nebetraukia jokie pyragai ir ramiai praeinu pro Maximos konditerijos skyriuje gulintį Kuršėnų vyniotinį, o sugedusi orkaitė visiškai neliūdina.

Nors ir nevalgau pyragų, bet desertų neatsisakiau. Štai vaiko gimtadieniui gaminau puikų ledų tortą (kurį vaikas iki šiol prisimena ir, kai kas nors filmukuose pradeda kalbėti apie tortus, jis bėga į šaldiklį ieškoti torto), o visai neseniai pradėjau gaminti gana riebų, bet labai skanų varškės desertą. Žinoma, geriausia, jei varškė gaminta namuose ir yra nerūgšti.


Sudėtis:
200 ml riebios grietinėlės
150 g varškės
2 valg. šaukštai cukraus
2 valg. šaukštai kondensuoto pieno
Vanilinis cukrus
Pistacijos

Paruošimas:
Grietinėlę su cukrumi ir vaniliniu cukrumi suplakti iki gana standžių putų. Tik neperplakti - ji turi būti ne kieta, o minkštos konsistencijos. Į grietinėlę sudėti varškę, kondensuotą pieną ir vėl plakti mikseriu, kol viskas gerai susimaišys ir taps vientisa, gražia mase. Ragaujam ir pagal skonį saldinam. Dedam masę į indelius ir pabarstome kepintomis pistacijomis.
Skanaus!

2013 m. rugpjūčio 22 d., ketvirtadienis

Salotos su virta vištiena

 Kadangi dirbu fabrike, tai pas mus kartais vyksta visokių įdomybių. Pavyzdžiui, šiandien turėjome mokomąsias pratybas - evakuaciją bei gaisrininkų mokymus, kaip gesinti gaisrą gesintuvu. Atlėkė dvi gaisrininkų mašinos ir ieškojo "nukentėjusio žmogaus". Po to parodė savo sugebėjimus ir, kaip mes juokaujame, palaistė fabriko teritorijoje pievelę, mus pamokė naudotis gesintuvais ir išvažiavo. Tiesa, aš su savo aukštakulniais nėjau juokinti žmonių ir nebandžiau užgesinti ugnies daugiau nei 4 kg sveriančiu gesintuvu, bet kiti darbuotojai aktyviai dalyvavo šiame užsiėmime. O kolegos iš Vilniaus buvo beveik supanikavę, kas pas mus atsitiko, kad niekas nekėlė telefono ragelių, nes kaip tik tuo metu kažkam kažko baisiai iš mūsų prisireikė. Bet juk kai pypsi garsus signalas, tai jau beveik niekam nekyla mintis neštis telefono į evakuacijos vietą - nebent man. :)


Smagu kartais tokiais mokymais praskaidrinti dieną. Tuo labiau, kad dėl šios veiklos buvo proga praleisti vieną neįdomų ir niekam (išskyrus organizatorių) nereikalingą susirinkimą.

Na bet mokymai mokymais, o valgyti vis tiek reikia. Vasarą pas mus karaliauja salotos. Šį kartą lėkštėje salotos su virta vištiena. Salotos paruošiamos labai greitai ir yra labai sočios. Tokiu patiekalu pasisotinsite tiek pietų, tiek vakarienės metu.


Sudėtis: 
Virta vištienos krūtinėle
Indelis konservuotų žaliųjų žirnelių
3 švieži agurkai
Avokadas
Krapai, laiškiniai svogūnai
Druska
Alyvuogių aliejus

Paruošimas:
Virtą vištieną supjaustyti kubeliais, agurką ir avokadą - nedideliais gabalėliais. Viską dėti į salotinę lėkštę, suberti žirnelius, įberti smulkintų krapų, laiškinių svogūnų, pabarstyti druska, užpilti aliejaus ir gerai išmaišyti.
Skanaus!

2013 m. rugpjūčio 21 d., trečiadienis

Meliono užkandžiai: su kumpiu ir lašiša

Kadangi darbo reikalais kartais tenka pietauti ne tik fabriko valgykloje, tad kartais lankomuose restoranuose nusižiūriu kokią skanaus patiekalo idėją. Likus gal porai savaičių iki vaiko gimtadienio kaip tik turėjau vienos organizacijos, kuriai priklauso ir mūsų įmonė, pietus, tad ragavau lengvo, bet labai įdomaus skonio užkandžio. Nutariau jį pagaminti namuose - tai vėrinukai su melionu ir lašiša.


Šalia pagaminau ir visiems turbūt jau žinomą užkandį su melionu ir vytintu kumpiu.

Taigi pirmieji vėrinukai su lašiša. Sudėtis:
Pusė meliono
100 g silpnai sūdytos lašišos
Sezamo sėklų
Mėtos lapelių
Raudonųjų ikrų (jei mėgstate)

Paruošimas:
Melioną supjaustyti didokais kubeliais. Lašišą supjaustyti tokio pat dydžio kubeliais ir apvolioti sezamo sėklose. Ant užkandžių pagaliuko verti gabalėlį meliono, lašišos, įsmeigti mėtos lapelį ir uždėti kelis ikriukus.
Aš gaminau be ikrų, nes tą dieną pamiršau jų nusipirkti. Nors iš tiesų raudonųjų ikrų net nemėgstu, bet šiame patiekale jie kažkaip gerai dera tiek su melionu, tiek su mėtomis. Pabandykite!

Antrasis užkandis - meliono ir vytinto kumpio vėrinukai, kuriems reikia tik šių dviejų ingredientų. Ir juos paprasčiausiai reikia suverti ant užkandžių pagaliuko. Arba tiesiog galima meliono gabalėlį apvynioti vytintu kumpiu.
Skanaus!

2013 m. rugpjūčio 20 d., antradienis

Konservuojame žiemai: obuolių - persikų uogienė

Štai rugpjūtis persirito į antrą pusę ir, nori-nenori, jau supranti, kad vasara eina į pabaigą. Man asmeniškai tai beveik pats baisiausias metas, kai pamatau pirmuosius krintančius nuo medžių lapus ir vakarais vis anksčiau įsijungiu šviesą. O taip norisi dar pasidžiaugti šiluma, saulės šviesa...

Todėl bent dalelę saulės bandau užkonservuoti žiemai. Štai prieš gerą savaitę viriau obuolių-persikų uogienę. Ji gavosi tokia šviesi, su geltonais gabalėliais. O dar ir dangtelius panaudojau geltonus (nuo Kėdainių fabriko produkcijos). Taigi, žiemą, kai jau pasidarys visai liūdna, įsijungsiu savo ryškios šviesos lempą ir sėdėsiu prie jos bei valgysiu uogienę.

Kol yra alyvinių obuolių ir persikų, pasigaminkite šio gėrio ir jūs.Paprasta, kaip du kart du. Sunkiausias ir ilgiausiai trunkantis darbas - supjaustyti vaisius.


Sudėtis:
1 kg obuolių
1 kg persikų
1 kg cukraus
Pusė puodelio vandens
Vanilės lazdelė

Paruošimas:
Obuolius nulupti, išimti sėklalizdžius ir supjaustyti nedideliais gabalėliais. Persikus taip pat nulupti, išimti kaulus ir supjaustyti panašaus dydžio gabalėliais kaip ir obuolius. Vaisius užpilti cukrumi, įpilti vandens, įmesti perpjautą vanilės lazdelę ir puodą, uždengus dangčiu, statyti ant vidutinės ugnies virimui. Virti, kol vaisiai sukris ir nebekils putos.
Nežinau, kodėl, bet dažniausiai uogienes aš palieku atvėsti ir tada kitą rytą dar kartą užvirinu, paverdu kelias minutes ir pilstau į švariai išplautus ir verdančiu vandeniu nuplikytus stiklainius. Užsuku dangteliais ir apverstus stiklainius palieku atvėsti.
Skanaus pasiruošimo žiemai!

2013 m. liepos 26 d., penktadienis

Burokėlių salotos su Fetos sūriu

Vasara bėga septynmyliais žingsniais - vos spėjom apsidairyti, o jau antras vasaros mėnuo eina į pabaigą. Sinoptikai eilinė kartą neatspėja, koks bus oras, tad žiūrim į apsiniaukusį dangų ir vis tikimės, kad dar bent šiek tiek galėsime pasidžiaugti saule ir šiluma šią vasarą. Geriausia tik tai, kad turgaus ir parduotuvių lentynos lūžta nuo šviežių vaisių ir daržovių, todėl kiekvieną vakarą gaminu vis kitokias salotas. Tiesa, ne visas jas spėju nufotografuoti, nes labai greitai jos būna sudorojamos. Pavyzdžiui, vieną vakarą gaminau salotas su menkių kepenėlėmis - buvo taip skanu, kad net pamiršau paimti fotoaparatą į rankas. Galiu tik papasakoti - sudėtis buvo gana paprasta: salotos "Iceberg", vyšniniai pomidorai, agurkai, marinuoti svogūnėliai ir paprikos, menkių kepenėlės, krapai, laiškiniai svogūnai, o užpilui naudojau aliejų, sojų padažą ir citrinos sultis. Laaaaaaaaaabai skanu!

Dar tęsiu pasakojimus apie vaiko gimtadienio receptus. Prieš kurį laiką jau buvau rašiusi apie pomidorų, burokėlių ir Fetos sūrio derinį. Bet šį kartą salotos šiek tiek paprastesnės.



Sudėtis:
3 maži virti burokėliai
3-4 pomidorai
Džiovintos petražolės
Fetos sūris
Sojos padažas
Alyvuogių aliejus
Citrinos sultys
Druska, pipirai

Paruošimas:
Burokėlius supjaustyti labai plonais griežinėliais, užpilti sojų padažu, citrinos sultimis ir aliejumi, pabarstyti druska, pipirais ir palikti bent pusei valandos pastovėti. Pasimarinavusius burokėlius ištraukti iš marinado, dėti į lėkštę paeiliui su labai plonais supjaustytais pomidorais. Lėkštę pridėjus daržovių, pabarstyti druska ir pipirais pagal skonį, uždėti kubeliais pjaustyto Fetos sūrio ir pabarstyti petražolėmis.
Skanaus!
 Tinka tiek valgyti kaip užkandė, tiek prie karštųjų patiekalų.

2013 m. liepos 22 d., pirmadienis

Pomidorų ir mocarelos vėrinukai

Vasaros savaitgaliai prabėga itin greitai. Jau po truputį pradedu ruošti atsargas žiemai, tad namie darbų netrūksta. Šeštadienį iš turgaus parsinešiau vyšnių ir turėjau smagaus laiko išrankiodama iš jų kauliukus bei virdama uogienę. Už gero mėnesio turbūt vėl gaminsiu savo mėgstamą lečo ir noriu išbandyti sesers receptą - į stiklainius žiemai pridėti raugintų agurkų sriubos ruošinio. Kartais vakarais taip pritrūksta laiko, kad sriubos iš stiklainio, užpiltos vandeniu ir paruoštos per kelias minutes, yra tikras išsigelbėjimas.  Bet tai ateinančių savaitgalių darbai.

O šiandien pradėsiu receptų iš vaiko gimtadienio pasakojimus. Šį kartą pats paprasčiausias užkandis su mocarelos sūriu ir pomidorais.

Kai sugalvojau gaminti šiuos vėrinukus, buvau įsitikinusi, kad jie gausis kaip maži šviesoforai (vaiko gimtadienis juk buvo mašinėlių tema). Tik jau pačios šventės metu supratau, kad šviesoforo eiliškumas juk ne toks. :) Tačiau nuo to skonis nenukentėjo.


Sudėtis:
Geltonieji ir raudonieji vyšniniai pomidorai
Mocarelos sūris
Džiovinti bazilikai

Paruošimas:
Pomidorus supjaustyti per pusę, mocarelos sūrį supjaustyti ne itin dideliais kubeliais ir apvolioti juos džiovintuose bazilikuose. Tada ant pagaliuko verti puselę geltono pomidoro, gabalėlį sūrio ir kitos spalvos pusę pomidoro. Viskas - užkandis paruoštas!
Skanaus!

2013 m. liepos 20 d., šeštadienis

Vaiko gimtadienis mašinėlių tema

Prieš trejetą savaičių atšventėme antrą savo mažylio gimtadienį. Et, kaip greitai tas laikas bėga - rodos, ką tik parsivežėme tokį mažuliuką iš gimdymo namų, o jau, žiūrėk, tas leliukas bėgioja po namus.

Kadangi praėjusiais metais šventėme gimtadienį jūrine tema ir visų svečių prašėme apsirengti dryžuotai, tai šiemet buvo kilusi mintis turėti languotą gimtadienį. Tai progai net pagaminau kvietimą.


Bet tokio kvietimo neišsiunčiau, nes niekaip nesugalvojau, ką ta languota tema dar padaryti, kad šventė atrodytų gerai ir būtų įdomi. Nesugalvojau jokio languoto pasakų ar filmukų personažo, nesidėliojo galvoj languotas meniu... Tik dabar pagalvoju, kad tai galėjo būti, pavyzdžiui, mažo džentelmeno gimtadienis, kuriame pats sukaktuvininkas pasipuoštų kelnėmis su petnešomis, pasirištų varlytę, o svečiams išdalintume popierinius ūsus ant pagaliuko fotografijoms.

Foto iš čia: Etsy.com

Šią temą pasilikau ateičiai, nes po to kilo kita mintis - juk kas labiausiai patinka berniukas: mašinėlės, todėl pasirinkau mašinyčių temą. Padariau ir naują kvietimą (tiksliau buvau padariusi net trijų rūšių kvietimus, bet po to su vyru rinkomės gražiausią).


Internete daugybė idėjų, kaip gali atrodyti mašinėlių gimtadienis. Tiesa, ir ta pati tema gali būti arba susijusi su lenktynėmis, arba tiesiog mašinėlėmis, arba senoviniais automobiliais. Lenktyniauti nenorėjau, todėl pasirinkau mėlyną spalvos kodą ir viską derinau prie šios spalvinės gamos. Tik kepurėlių nesuderinau, nes internete radau tokį paruoštą maketą.


Visa kita buvo mėlyna - juostelės servetėlėms, kortelės maistui, popierėliai padėkos dovanėlėms (šokoladams). Turėjau ir apskritimus, kuriuos suklijavau iš dviejų pusių ir užklijavau ant pagaliuko. Jei būčiau turėjusi kokių keksiukų, tai būčiau panaudojusi tuos pagaliukus, bet deja keksiukų neturėjau, tad niekur ir neįsmeigiau.

Galite pasinaudoti mano maketais, jei tik norite. Žinoma, tik savo reikmėms. :)


Štai taip atrodė mūsų stalas. Kadangi neturėjau tiek vienodų lėkščių, tuo labiau, reikiamos spalvos, tad lėkštes naudojau vienkartines, pagamintas iš kokybiško skaidraus plastiko.



Ant stalo dar buvau padėjusi šokoladinius paveikslėlius, susijusius su mašinėlių tema - vienas buvo su Formulės 1 bolidu, o kitas - su kelio ženklais. Juos radau saldainių parduotuvėje.

Tos dienos meniu sudarė šaltieji užkandžiai, karštas patiekalas ir desertas.

Šaltieji užkandžiai
Suši su lašiša
Lavašo suktinukas su mascarpone sūriu ir džiovintais pomidorais
Burokėlių ir pomidorų salotos su Fetos sūriu
Trapūs tešlos šaukšteliai su trijų sūrių mišraine
Pomidorų ir mocarelos vėrinukai
Meliono ir kumpio bei meliono ir lašišos užkandis

Karštasis patiekalas
Basmati ryžiai su daržovėmis
Lašiša su krapų padažu

Desertas
Braškių, persikų ir mėtų limonadas
Ledų tortas

Apie visus patiekalus parašysiu atskirai kituose įrašuose. Ir dar kalbant apie maistą, turiu paminėti ir saldų vaikišką desertą - šokoladines mašinėles.


Idėją radau internete. Mašinėlėms pagaminti naudojau Snickers šokoladukus (galima naudoti kitus mėgstamus, panašios formos šokoladus), Skitles saldainiukus ratams ir vaflinius meškiukus. Ratams prie šokoladuko prilipdyti naudojau tirpintą pienišką šokoladą.

Žinoma, tie meškiukai mašinėlėse galėjo būti ir mažesni, bet man buvo sunku rasti kokius kitus žvėrelių formos sausainius. 
Kai pilvai buvo sotūs, svečiai gavo užduotį kuo greičiau rasti išėjimą iš mašinėlių labirinto.


Tai tik vienas labirinto pavyzdys - kiekvieno svečio labirintas buvo vis kitoks. Tokių užduočių labai lengvai galima rasti internete - įveskite į paveikslėlių paieškos sistemą, pvz., "Car maze" ir rinkitės.

Besiruošdama šventei, buvau sugalvojusi dar vieną užsiėmimą vaikams, bet galiausiai jo nebeparuošiau. Tai paveikslėliai su gatvėmis, keliais, ir vaikai ant tokių didelio formato atspausdintų paveikslų galėtų lenktyniauti mažomis mašinėlėmis. Bet kuriuo atveju tuos paveikslėlius turiu išsisaugojusi ir, manau, panaudosiu ateityje, kai vaikas su savo mašinėlėmis norės važinėtis tokiais keliukais.


Po visų linksmybių svečiai gavo saldžias dovanėles. Tai šokoladukai, kuriuos papuošiau gimtadienio stilistikos popierėliais su užrašu "Ačiū".


O šios idėjos neįgyvendinau - per vėlai ją radau, o ir neturėjau tokių dėžių, iš ko būčiau galėjusi tą mašiną pagaminti. Bet jei turite galimybių, būtinai pasinaudokite šia idėja - nuotraukos turėtų būti labai smagios.


Toks buvo mūsų vaiko mašinėlių gimtadienis. Kaip ir priklauso pagal tematiką, vaikas dovanų gavo ir didesnę, ir mažesnę mašinas, kitas transporto priemones - triratuką ir paspirtuką. Mums buvo smagu. Linksmų ir jums vaikiškų ir ne vaikiškų gimtadienių!